- šparkus
- ךparkùs, -ì (l. szparki) adj. (4) Varn
1. smarkus, greitas: Ot šparkus vyras! Vb. Anksčiau tas Juzė labai šparkùs buvo Ps.
špar̃kiai adv.; LTR(Vs): Eik, dukrele, šparkiai, gink kojeles tankiai LTR(Vrn). Tavo arklys šparkiai bėga Vb. Ar gražiai aria brolelis pūdymėlį, ar šparkiai eina jo palšieji jauteliai? LTR(Mrk).2. didelis, gausus (apie lietų): Labai šparkùs lietus užeina Ps. 3. kietas (apie miegą): Rado vilką bemiegant pryš saulę šparkiu miegu ps.
Dictionary of the Lithuanian Language.